Į sodybą ramiai praleisti vasaros savaitgalio atvyksta Justės ir Ernestos šeimos. Iš pradžių viskas atrodo kaip įprasta – ežeras, muzika, lauko terasa su griliumi, krepšinio žiūrėjimas, pokalbiai apie paskolas ir ateities planus. Tačiau pamažu ima ryškėti, kad po idiliška santykių išore slypi neišsakyti jausmai, pavydas ir konkurencija.

Eiti į mišką ir žūti už Tėvynės laisvę? Ar paklusti okupantų valdžiai ir išlikti? Tikromis Lietuvos partizanų istorijomis paremtas vaidybinis filmas „Poetas“ – tai jaudinanti juosta apie laisvės troškimą, drąsą priešintis nekenčiamam režimui bet kokia, net ir savo gyvybės kaina. Tai tarsi gyva istorijos pamoka, vaizdingai iliustruojanti pasirinkimą, kurį pokario metais privalėjo padaryti daugybė buvusių nepriklausomos Lietuvos karininkų, studentų, mokytojų bei kitų paprastų šalies piliečių.

Kūrybinės dokumentikos pilnametražis filmas apie garsią Lietuvos pianistę Mūzą Rubackytę – muzikinis menininkės portretas, atskleidžiantis biografinius momentus ir jos svajonių augimą, žlungant totalitariniam režimui. Sėkmės istorija, kai griūna sienos ir išsilaisvina tauta, o ilgus metus suvaržytas talentas prasiveržia į platųjį pasaulį.

Tikras pasakojimas apie Aurimą Valujavičių, pirmąjį lietuvį, kuris niekieno nepadedamas leidosi į vieną didžiausių savo gyvenimo iššūkių – 8500 km kelionę per Atlantą irkline valtimi „Lituanica“, siekiant paminėti 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metines. Svarbiausia jo taisyklė – niekada nesustoti irkluoti!

Mažoji Uli nori užsiauginti barzdą, tapti piratu, riteriu ar popiežiumi, bet jokiu būdu nenori įsitekti į savo gimtosios Bavarijos stereotipus. Dėl „berniukiškų“ Uli polinkių šeimoje nuolat verda pykčiai. Po daugelio metų, tėvui gulint mirties patale, Uli sužino giliausią jo paslaptį – jis taip pat netilpo į tradicinius vyro stereotipus. Kodėl, būdami tokie panašūs, tėvas ir dukra visą gyvenimą praleido lyg svetimi? Šis filmas – tai tragikomiška istorija apie šeimos paslaptis ir lyčių vaidmenis, o kartu – režisierės Uli bandymas per nuotraukas, daiktus ir dienoraščius suprasti tikrąją savo tėvo asmenybę.

Jauna mergina Jagna privalo tekėti už daug vyresnio turtingo ūkininko Borynos, nepaisant meilės jo sūnui Antekui. Laikui bėgant Jagna tampa kaimo gyventojų pavydo ir neapykantos objektu ir turi kovoti, kad išsaugotų savo nepriklausomybę. Kiekvieno vaidmuo nulemtas taisyklių ir tradicijų, o už nukrypimą nuo socialinių lūkesčių gali būti baudžiama pajuoka ir atstūmimu. Tai filmas apie Lenkijos kaime XIX ir XX amžių sandūroje vykstančius dramatiškus istorijos posūkius, susietus su besikeičiančiais metų laikais, darbu laukuose ir vietinėmis šventėmis.

Tame pačiame bute Lietuvos sostinėje viena po kitos apsistoja penkios poros. Kiekvieną jų ištinka meilės krizė – tiesa, nė vienas romantinės komedijos personažas nenutuokia, kokių dar džiaugsmų ir vargų būta tarp šių sienų. Emocijomis įkrauta aplinka dar vienai meilės istorijai įkvepia kiekvieno nuotykio pėdsakų ištrinti vis sugrįžtančią valytoją Jolantą.

Nuo pat 2014 m. Krymo aneksijos, ukrainietis menininkas Oleksandras Klimenko kartu su žmona tapo ikonas ant šovinių dėžių. Brutalumu dvelkiančios karinės šiukšlės paverčiamos meno kūriniais, nešančiais tikėjimą. Pardavinėdamas savo darbus visame pasaulyje, didesnę surinktų lėšų dalį menininkas skiria savanorių medikų organizacijai. Šalia Oleksandro, šiame pasakojime regime ir atsidavusius medicinos darbuotojus, karininkus, eilinius žmones. Herojų pasakojimai atskleidžia juos kaip tikrus, tylius ir nematomus šio karo didvyrius, kurie nepasidavė, nepasiduoda ir nepasiduos.

Prancūzų pora įsivaikina brolį ir sesę iš Lietuvos, o prisitaikyti prie naujos aplinkos vaikams padeda laikinai kartu apsigyvenusi lietuvė vertėja Gabrielė. Tačiau greitai šeimos idilė sutrikdoma kultūrinių skirtumų, nesuderinamų auklėjimo metodų bei kovos dėl vaikų prisirišimo.

„Madam Clicquot“ – tikra istorija apie moterį, sukūrusią išskirtine kokybe, skoniu ir prabanga kvepiančią šampano imperiją. Vos 27-erių našle likusi Barbe-Nicole Ponsardin Clicquot nusprendžia tęsti kartu su vyru pradėtus vynuogyno darbus. Tuometinėje moteriai tai padaryti nebuvo lengva: be rūpesčio mažamete dukra, ji turėjo kovoti su draudimu moterims užsiimti verslu bei agresyvių konkurento bandymų perimti jos vynuogynus.

1968-ieji. Jaunas ir charizmatiškas režisierius Jonas Jurašas Kauno dramos teatre pastato spektaklį „Mamutų medžioklė“. Spektaklį lydi milžiniška sėkmė: bilietai graibstyte graibstomi, o geri atsiliepimai sklinda iš lūpų į lūpas. Toks populiarumas kelia pavojų tuometinei valdžiai ir ši nusprendžia „Mamutų medžioklę“ uždrausti. Slapta susirinkusi teatre naktį, trupė prieš kino kameras suvaidina spektaklį paskutinį kartą ir jį nufilmuoja. Deja, kino juosta mįslingai dingsta, o režisierius netrukus priverstas palikti ne tik teatrą, bet ir Lietuvą.

Pirtis tai vieta, kur jos apnuogina kūną ir sielą. Apsuptos karščio ir dūmų moterys išvaro savo skaudulius. Bendrystėje dalinasi istorijomis apie kūno priėmimą, moters vaidmenį, partnerio paieškas ir patirtą smurtą. Kartu jos iš naujo atranda jėgų gyvenimui.

Į sodybą ramiai praleisti vasaros savaitgalio atvyksta Justės ir Ernestos šeimos. Iš pradžių viskas atrodo kaip įprasta – ežeras, muzika, lauko terasa su griliumi, krepšinio žiūrėjimas, pokalbiai apie paskolas ir ateities planus. Tačiau pamažu ima ryškėti, kad po idiliška santykių išore slypi neišsakyti jausmai, pavydas ir konkurencija.

„Madam Clicquot“ – tikra istorija apie moterį, sukūrusią išskirtine kokybe, skoniu ir prabanga kvepiančią šampano imperiją. Vos 27-erių našle likusi Barbe-Nicole Ponsardin Clicquot nusprendžia tęsti kartu su vyru pradėtus vynuogyno darbus. Tuometinėje moteriai tai padaryti nebuvo lengva: be rūpesčio mažamete dukra, ji turėjo kovoti su draudimu moterims užsiimti verslu bei agresyvių konkurento bandymų perimti jos vynuogynus.

Eiti į mišką ir žūti už Tėvynės laisvę? Ar paklusti okupantų valdžiai ir išlikti? Tikromis Lietuvos partizanų istorijomis paremtas vaidybinis filmas „Poetas“ – tai jaudinanti juosta apie laisvės troškimą, drąsą priešintis nekenčiamam režimui bet kokia, net ir savo gyvybės kaina. Tai tarsi gyva istorijos pamoka, vaizdingai iliustruojanti pasirinkimą, kurį pokario metais privalėjo padaryti daugybė buvusių nepriklausomos Lietuvos karininkų, studentų, mokytojų bei kitų paprastų šalies piliečių.

Kūrybinės dokumentikos pilnametražis filmas apie garsią Lietuvos pianistę Mūzą Rubackytę – muzikinis menininkės portretas, atskleidžiantis biografinius momentus ir jos svajonių augimą, žlungant totalitariniam režimui. Sėkmės istorija, kai griūna sienos ir išsilaisvina tauta, o ilgus metus suvaržytas talentas prasiveržia į platųjį pasaulį.

Tikras pasakojimas apie Aurimą Valujavičių, pirmąjį lietuvį, kuris niekieno nepadedamas leidosi į vieną didžiausių savo gyvenimo iššūkių – 8500 km kelionę per Atlantą irkline valtimi „Lituanica“, siekiant paminėti 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metines. Svarbiausia jo taisyklė – niekada nesustoti irkluoti!

Tame pačiame bute Lietuvos sostinėje viena po kitos apsistoja penkios poros. Kiekvieną jų ištinka meilės krizė – tiesa, nė vienas romantinės komedijos personažas nenutuokia, kokių dar džiaugsmų ir vargų būta tarp šių sienų. Emocijomis įkrauta aplinka dar vienai meilės istorijai įkvepia kiekvieno nuotykio pėdsakų ištrinti vis sugrįžtančią valytoją Jolantą.

Prancūzų pora įsivaikina brolį ir sesę iš Lietuvos, o prisitaikyti prie naujos aplinkos vaikams padeda laikinai kartu apsigyvenusi lietuvė vertėja Gabrielė. Tačiau greitai šeimos idilė sutrikdoma kultūrinių skirtumų, nesuderinamų auklėjimo metodų bei kovos dėl vaikų prisirišimo.

Daugiau nei 25 metus Markas Kotė, kapelionas ir parapijos kunigas, gyveno su vargšais ir benamiais. Šiandien Markas yra išsekęs žmogus. Pavargęs nuo savo bažnyčios, kuri tarnauja kaip prieglobstis, spaudžiamas sąskaitų, kurių jis nebegali apmokėti. Markas privalo susidurti su faktu: jis turės uždaryti savo bažnyčią. Netikėtas likimo posūkis – Markas paveldi turtą Kvebeko kaime ir nusprendžia ten nusivežti grupę benamių, kuriems, kaip ir jam, reikia atostogų.

Jauna mergina Jagna privalo tekėti už daug vyresnio turtingo ūkininko Borynos, nepaisant meilės jo sūnui Antekui. Laikui bėgant Jagna tampa kaimo gyventojų pavydo ir neapykantos objektu ir turi kovoti, kad išsaugotų savo nepriklausomybę. Kiekvieno vaidmuo nulemtas taisyklių ir tradicijų, o už nukrypimą nuo socialinių lūkesčių gali būti baudžiama pajuoka ir atstūmimu. Tai filmas apie Lenkijos kaime XIX ir XX amžių sandūroje vykstančius dramatiškus istorijos posūkius, susietus su besikeičiančiais metų laikais, darbu laukuose ir vietinėmis šventėmis.